ES ir NATO partnerystė: argumentai už ir prieš
Šiuolaikiniame pasaulyje grėsmė saugumui vis dažniau kyla dėl terorizmo, stichinių nelaimių ar kitų naujos kartos grėsmių. Efektyviau kovoti su naujomis grėsmėmis padėtų efektyviau koordinuojama ES ir NATO veikla, pabrėžiama Užsienio reikalų komiteto patvirtintame pranešime, raginančiame stiprinti abiejų organizacijų bendradarbiavimą krizių valdymo srityje.
Šiuolaikinės grėsmės - tai masinio naikinimo ginklų platinimas, sunkiai valdomi konfliktai, organizuotas nusikalstamumas ir stichinės nelaimės. Kaip efektyviausiai atremti šiuos iššūkius remiantis egzistuojančiais mechanizmais?
Prancūzijai atstovaujančios suomių kilmės europarlamentaro Ari Vataneno (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija) parengtame pranešime teigiama, kad ES ir NATO viena kitą sustiprintų, jei vengtų tarpusavio konkurencijos ir dalintųsi užduotimis krizių valdymo operacijose.
Prieš balandžio 3-4 d. rengiamą NATO 60-mečiui skirtą vadovų susitikimą europarlamentarų klausėme, ar efektyvesnė dviejų minkštąją ir kietąją galią simbolizuojančių organizacijų partnerystė netaptų stipresnio ES saugumo garantu.
Bendros pastangos – efektyvesnės, mano Ari Vatanen
„NATO yra Europos saugumo stuburas, o 94 proc. ES piliečių gyvena NATO priklausančiose šalyse“, – primena Ari Vatanen. Anot jo, abiejų organizacijų tikslai sutampa.
Pasak A. Vataneno, NATO ir ES narystės nesutapimo klausimą reikėtų išspręsti tam, kad jis neapsunkintų efektyvesnio bendradarbiavimo galimybių.
Tobias Pflüger sako „ne“ Europos militarizavimui
Tobias Pflüger (Europos vieningieji kairieji / Šiaurės šalių žalieji kairieji, Vokietija) – ilgametis taikos aktyvistas ir kovotojas prieš branduolinį ginklą – nepritarė A. Vataneno parengto pranešimo tekstui, kadangi sako nepalaikantis „militarizacijos“.
„Kariniai aljansai, tokie kaip NATO, yra atskiriančios, fronto linijas kuriančios organizacijos“, – aiškina jis. Anot europarlamentaro, bet koks NATO stiprinimas plečiant bendradarbiavimą su ES didins tarptautinių konfliktų kilimo galimybę, militarizuos ES užsienio politiką ir didins karinės jėgos panaudojimo tendencijas konfliktų „sprendime“.
„Pasisakau už civilinę Europos Sąjungą, leidžiančią pinigus civilinėms ir socialinėms, o ne karinėms reikmėms. Tai leistų pakirsti konfliktų šaknis – visų pirma skurdą“, – pabrėžia T. Pflüger.
Europarlamentarai įvertins ES saugumo ir gynybos politiką
Trečiadienio plenariniame posėdyje planuojama surengti diskusijas dėl ES saugumo politikos ir santykių su NATO.
„Bendrai Europos saugumo politikai reikalingos integruotos ES karinės pajėgos“, – sakoma EP balsavimui teikiamoje ataskaitoje. Kita vertus, „daugelis naujų grėsmių yra ne tik karinės, taigi su jomis negalima kovoti tik karinėmis priemonėmis“. Tuo tarpu kitoje ataskaitoje pažymima, kad „NATO formuoja Europos saugumo pagrindą, [...] todėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimas ir bendradarbiavimo gerinimas bus naudingas abiem organizacijoms“.
Visos ES šalys kartu per metus išleidžia 200 mlrd. eurų gynybos reikmėms – tai daugiau kaip pusė JAV gynybos išlaidų. Europarlamentarai „tikisi, kad dabartiniai ES valstybių narių kariniai pajėgumai bus labiau integruoti, ekonominiu ir kariniu požiūriu veiksmingesni“, be to, ES šalys daugiau investuos į saugumo sritį. EP nariai „mano, kad ES turi toliau didinti savo pajėgumus“ ir „stengtis suformuoti nuolatines 60 tūkst. karių pajėgas“, kurių branduolys būtų Eurokorpusas.
Europarlamentarai pritaria siūlymams sukurti Gynybos ministrų tarybą, integruotą Europos civilinio ir karinio strateginio planavimo struktūrą bei nuolatinį Europos karinį štabą. Jie taip pat ragina atverti ES šalių armijas kitų Sąjungos šalių piliečiams.
Remia atnaujintą Europos saugumo strategiją ir siūlo ją persvarstyti kas penkerius metus. Jie ragina teikti prioritetą elektroniniam saugumui, energijos tiekimo užtikrinimui ir regioninių konfliktų ES kaimynystėje sprendimui. Taip pat siūloma į grėsmių saugumui sąrašą įrašyti ir finansinę krizę.
„ES pripažįsta tarptautinę tvarką, paremtą veiksmingu daugiašališkumu, kuris grindžiamas tarptautine teise“, – pažymi europarlamentarai. Jie taip pat mano, jog „būtina Jungtinių Tautų Organizacijos reforma“. Savo ruožtu EP nariai „mano, jog Europos Sąjunga privalo tiksliau apibrėžti savo siekiamą vaidmenį pasaulyje“. Jie „laikosi nuomonės, kad ES neturi bandyti tapti supervalstybe kaip JAV, bet vietoj to stengtis užtikrinti savo ir savo kaimynystės erdvės saugumą“.
NATO
ES ir NATO sukurtos vadovaujantis bendromis vertybėmis: laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisėtumu. Per savo gyvavimo laikotarpį abi šios struktūros siekė išvengti karų Europos teritorijoje. 94 proc. ES gyventojų yra NATO šalių narių piliečiai, 21 iš 27 ES šalių yra NATO narė, o 21 iš 26 NATO šalių yra ES valstybė. Turkija, ilgalaikė NATO narė, yra stojimo į ES kandidatė.
Europarlamentarų manymu, ES ir NATO turi „veiksmingiau panaudoti abiejų organizacijų lėšas ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą nutraukiant nesutarimus“. EP narių manymu, „ES galėtų įtraukti ES nepriklausančias NATO nares į Europos saugumo ir gynybos politiką, o NATO galėtų labiau įtraukti NATO nepriklausančias ES valstybes į ES ir NATO derybas“.
Deputatai „siūlo, jog pritarus NATO kiekviena ES valstybė, kuri yra ir NATO narė, atskirtų tas pajėgas, kurias galima panaudoti tik ES operacijoms vykdyti, kad kitos NATO narės, kurios nėra ES valstybės, negalėtų sukliudyti tokiam jų panaudojimui“. EP nariai priduria, kad „naudojant šias pajėgas reikėtų vengti dubliavimosi“.
Kadangi „labai skiriasi, kiek lėšų gynybai išleidžia ir kaip veiksmingai tai daro Europos NATO narės ir JAV“, europarlamentarai „ragina ES įsipareigoti sąžiningiau dalytis visuotine našta“, o JAV – „parodyti didesnį norą konsultuotis su savo sąjungininkėmis Europoje taikos ir saugumo klausimais“.
Europarlamentarai „ypač apgailestauja dėl to, kad Kipro problema ir toliau kenkia ES ir NATO bendradarbiavimo plėtrai“. Jie „ragina Turkiją nekliudyti ES ir NATO bendradarbiavimui“ ir nenaudoti veto teisės siekiant neleisti ES valstybėms tapti NATO narėmis.
Rusija
„Dėl savo geopolitinės padėties, karinės galios ir politinės svarbos, energijos išteklių bei ekonominio potencialo Rusija yra strategiškai svarbi Europai“, – sakoma ataskaitoje. EP nariai „ragina Rusiją tapti tikra demokratine bei teisine valstybe ir atsisakyti visų formų smurto siekiant politinių tikslų“. Deputatai kviečia plėtoti su ja „rimtą dialogą saugumo klausimais, kuris būtų grindžiamas abiejų šalių pareikštu įsipareigojimu jų bendroms vertybėms, tarptautinės teisės principams ir teritoriniam vientisumui“.
Europarlamentarai „pažymi, kad neseniai Rusijos pasiūlyti dvišaliai saugumo susitarimai ne tik padarytų didelę žalą ES saugumo sistemos vientisumui, bet dėl jų taip pat atsirastų ES ir JAV santykių įtampa“. EP nariai mano, jog naujoje „platesnėje saugumo struktūroje“ svarbūs įvykiai turi būti aptariami kartu su Rusija ir JAV.
EP nariai „atkreipia dėmesį į Baltijos valstybių išreikštą susirūpinimą ir pabrėžia NATO ir jos valstybių narių aiškų patvirtinimą, kad tebegalioja jų įsipareigojimai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį“ (visų NATO narių pareiga ginti užpuolimo atveju).
http://www.balsas.lt/naujiena/238835/es-ir-nato-partneryste-argumentai-uz-ir-pries/rubrika:naujienos-pasaulis-esireuropa
Šiuolaikinės grėsmės - tai masinio naikinimo ginklų platinimas, sunkiai valdomi konfliktai, organizuotas nusikalstamumas ir stichinės nelaimės. Kaip efektyviausiai atremti šiuos iššūkius remiantis egzistuojančiais mechanizmais?
Prancūzijai atstovaujančios suomių kilmės europarlamentaro Ari Vataneno (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija) parengtame pranešime teigiama, kad ES ir NATO viena kitą sustiprintų, jei vengtų tarpusavio konkurencijos ir dalintųsi užduotimis krizių valdymo operacijose.
Prieš balandžio 3-4 d. rengiamą NATO 60-mečiui skirtą vadovų susitikimą europarlamentarų klausėme, ar efektyvesnė dviejų minkštąją ir kietąją galią simbolizuojančių organizacijų partnerystė netaptų stipresnio ES saugumo garantu.
Bendros pastangos – efektyvesnės, mano Ari Vatanen
„NATO yra Europos saugumo stuburas, o 94 proc. ES piliečių gyvena NATO priklausančiose šalyse“, – primena Ari Vatanen. Anot jo, abiejų organizacijų tikslai sutampa.
Pasak A. Vataneno, NATO ir ES narystės nesutapimo klausimą reikėtų išspręsti tam, kad jis neapsunkintų efektyvesnio bendradarbiavimo galimybių.
Tobias Pflüger sako „ne“ Europos militarizavimui
Tobias Pflüger (Europos vieningieji kairieji / Šiaurės šalių žalieji kairieji, Vokietija) – ilgametis taikos aktyvistas ir kovotojas prieš branduolinį ginklą – nepritarė A. Vataneno parengto pranešimo tekstui, kadangi sako nepalaikantis „militarizacijos“.
„Kariniai aljansai, tokie kaip NATO, yra atskiriančios, fronto linijas kuriančios organizacijos“, – aiškina jis. Anot europarlamentaro, bet koks NATO stiprinimas plečiant bendradarbiavimą su ES didins tarptautinių konfliktų kilimo galimybę, militarizuos ES užsienio politiką ir didins karinės jėgos panaudojimo tendencijas konfliktų „sprendime“.
„Pasisakau už civilinę Europos Sąjungą, leidžiančią pinigus civilinėms ir socialinėms, o ne karinėms reikmėms. Tai leistų pakirsti konfliktų šaknis – visų pirma skurdą“, – pabrėžia T. Pflüger.
Europarlamentarai įvertins ES saugumo ir gynybos politiką
Trečiadienio plenariniame posėdyje planuojama surengti diskusijas dėl ES saugumo politikos ir santykių su NATO.
„Bendrai Europos saugumo politikai reikalingos integruotos ES karinės pajėgos“, – sakoma EP balsavimui teikiamoje ataskaitoje. Kita vertus, „daugelis naujų grėsmių yra ne tik karinės, taigi su jomis negalima kovoti tik karinėmis priemonėmis“. Tuo tarpu kitoje ataskaitoje pažymima, kad „NATO formuoja Europos saugumo pagrindą, [...] todėl Europos gynybos pajėgumų stiprinimas ir bendradarbiavimo gerinimas bus naudingas abiem organizacijoms“.
Visos ES šalys kartu per metus išleidžia 200 mlrd. eurų gynybos reikmėms – tai daugiau kaip pusė JAV gynybos išlaidų. Europarlamentarai „tikisi, kad dabartiniai ES valstybių narių kariniai pajėgumai bus labiau integruoti, ekonominiu ir kariniu požiūriu veiksmingesni“, be to, ES šalys daugiau investuos į saugumo sritį. EP nariai „mano, kad ES turi toliau didinti savo pajėgumus“ ir „stengtis suformuoti nuolatines 60 tūkst. karių pajėgas“, kurių branduolys būtų Eurokorpusas.
Europarlamentarai pritaria siūlymams sukurti Gynybos ministrų tarybą, integruotą Europos civilinio ir karinio strateginio planavimo struktūrą bei nuolatinį Europos karinį štabą. Jie taip pat ragina atverti ES šalių armijas kitų Sąjungos šalių piliečiams.
Remia atnaujintą Europos saugumo strategiją ir siūlo ją persvarstyti kas penkerius metus. Jie ragina teikti prioritetą elektroniniam saugumui, energijos tiekimo užtikrinimui ir regioninių konfliktų ES kaimynystėje sprendimui. Taip pat siūloma į grėsmių saugumui sąrašą įrašyti ir finansinę krizę.
„ES pripažįsta tarptautinę tvarką, paremtą veiksmingu daugiašališkumu, kuris grindžiamas tarptautine teise“, – pažymi europarlamentarai. Jie taip pat mano, jog „būtina Jungtinių Tautų Organizacijos reforma“. Savo ruožtu EP nariai „mano, jog Europos Sąjunga privalo tiksliau apibrėžti savo siekiamą vaidmenį pasaulyje“. Jie „laikosi nuomonės, kad ES neturi bandyti tapti supervalstybe kaip JAV, bet vietoj to stengtis užtikrinti savo ir savo kaimynystės erdvės saugumą“.
NATO
ES ir NATO sukurtos vadovaujantis bendromis vertybėmis: laisve, demokratija, žmogaus teisėmis ir teisėtumu. Per savo gyvavimo laikotarpį abi šios struktūros siekė išvengti karų Europos teritorijoje. 94 proc. ES gyventojų yra NATO šalių narių piliečiai, 21 iš 27 ES šalių yra NATO narė, o 21 iš 26 NATO šalių yra ES valstybė. Turkija, ilgalaikė NATO narė, yra stojimo į ES kandidatė.
Europarlamentarų manymu, ES ir NATO turi „veiksmingiau panaudoti abiejų organizacijų lėšas ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą nutraukiant nesutarimus“. EP narių manymu, „ES galėtų įtraukti ES nepriklausančias NATO nares į Europos saugumo ir gynybos politiką, o NATO galėtų labiau įtraukti NATO nepriklausančias ES valstybes į ES ir NATO derybas“.
Deputatai „siūlo, jog pritarus NATO kiekviena ES valstybė, kuri yra ir NATO narė, atskirtų tas pajėgas, kurias galima panaudoti tik ES operacijoms vykdyti, kad kitos NATO narės, kurios nėra ES valstybės, negalėtų sukliudyti tokiam jų panaudojimui“. EP nariai priduria, kad „naudojant šias pajėgas reikėtų vengti dubliavimosi“.
Kadangi „labai skiriasi, kiek lėšų gynybai išleidžia ir kaip veiksmingai tai daro Europos NATO narės ir JAV“, europarlamentarai „ragina ES įsipareigoti sąžiningiau dalytis visuotine našta“, o JAV – „parodyti didesnį norą konsultuotis su savo sąjungininkėmis Europoje taikos ir saugumo klausimais“.
Europarlamentarai „ypač apgailestauja dėl to, kad Kipro problema ir toliau kenkia ES ir NATO bendradarbiavimo plėtrai“. Jie „ragina Turkiją nekliudyti ES ir NATO bendradarbiavimui“ ir nenaudoti veto teisės siekiant neleisti ES valstybėms tapti NATO narėmis.
Rusija
„Dėl savo geopolitinės padėties, karinės galios ir politinės svarbos, energijos išteklių bei ekonominio potencialo Rusija yra strategiškai svarbi Europai“, – sakoma ataskaitoje. EP nariai „ragina Rusiją tapti tikra demokratine bei teisine valstybe ir atsisakyti visų formų smurto siekiant politinių tikslų“. Deputatai kviečia plėtoti su ja „rimtą dialogą saugumo klausimais, kuris būtų grindžiamas abiejų šalių pareikštu įsipareigojimu jų bendroms vertybėms, tarptautinės teisės principams ir teritoriniam vientisumui“.
Europarlamentarai „pažymi, kad neseniai Rusijos pasiūlyti dvišaliai saugumo susitarimai ne tik padarytų didelę žalą ES saugumo sistemos vientisumui, bet dėl jų taip pat atsirastų ES ir JAV santykių įtampa“. EP nariai mano, jog naujoje „platesnėje saugumo struktūroje“ svarbūs įvykiai turi būti aptariami kartu su Rusija ir JAV.
EP nariai „atkreipia dėmesį į Baltijos valstybių išreikštą susirūpinimą ir pabrėžia NATO ir jos valstybių narių aiškų patvirtinimą, kad tebegalioja jų įsipareigojimai pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį“ (visų NATO narių pareiga ginti užpuolimo atveju).
http://www.balsas.lt/naujiena/238835/es-ir-nato-partneryste-argumentai-uz-ir-pries/rubrika:naujienos-pasaulis-esireuropa
Tobias Pflüger - 2009/02/18 18:02
